Jaunuolių idėja pritraukė investuotojų dėmesį – sukūrė šampūną, kurio buteliukas iš muilo
Du aštuoniolikmečiai, dar mokyklos suole pradėję kurti verslą, sėkmingai plėtoja savo idėją – sukūrė natūralų, ekologišką šampūną, kurio buteliukas pagamintas iš muilo. Šis unikalus produktas, sujungiantis du kasdienio naudojimo daiktus į vieną, veikia kaip muilas rankoms, o viduje esantis skystis – kaip šampūnas, o pasibaigus skysčiui, visas buteliukas tampa muilu, taip eliminuojant plastiko atliekas ir siūlant praktišką bei tvarų sprendimą. Iš pirmo žvilgsnio atrodęs kaip eksperimentas, produktas pelnė investuotojų dėmesį verslo realybės šou "Rykliai", kur "Kilo grupės" generalinis direktorius Tadas Burgaila pasiūlė 50 tūkstančių eurų investiciją mainais už trečdalį verslo.
JAV sveikatos agentūrai – kritika dėl svetainės, kurioje autizmas susiejamas su vakcinomis
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) atnaujino savo interneto svetainę, kurioje paskelbė prielaidą apie galimą ryšį tarp kūdikių vakcinų ir autizmo, dėl to sulaukdamas griežtos visuomenės sveikatos ekspertų ir autizmo aktyvistų kritikos. Agentūra dabar teigia, kad tvirtinimas, jog "vakcinos nesukelia autizmo", nėra pagrįstas įrodymais, nes tyrimai neatmetė galimybės, kad kūdikių vakcinos sukelia autizmą, ir kad sveikatos priežiūros institucijos ignoravo tyrimus, patvirtinančius tokį ryšį. Šis pakeitimas rodo, kad CDC atsisakė savo ilgalaikės ir kategoriškos pozicijos, jog tyrimais yra įrodyta, jog "nėra jokio ryšio tarp vakcinacijos ir autizmo spektro sutrikimų atsiradimo".
Naujas tyrimas intriguoja: Visatos plėtimasis gali lėtėti, o ne greitėti
Naujas astronomų tyrimas kelia abejonių dėl ilgą laiką vyravusios teorijos, kad Visatos plėtimasis greitėja, ir teigia, kad iš tiesų vyksta priešingai – plėtimasis lėtėja. Nors šis atradimas nepaneigia paties Visatos plėtimosi fakto, jis prieštarauja ankstesniems supratimams, kurie, remiantis supernovų tyrimais, buvo pakeisti po to, kai 1990-aisiais buvo paneigta gravitacijos, kaip kosminio stabdžio, idėja.
Prezidentas: Pyragas sujungė Lietuvos ir Ukrainos akademinės bendruomenės patirtis
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl fizikos profesoriaus, edukologo ir visuomenininko Kazimiero Pyrago mirties, pabrėždamas, kad Lietuva neteko iškilaus mokslininko, kurio gyvenimas ir darbai paliko ryškų pėdsaką valstybės, mokslo ir visuomenės raidoje. Prezidentas K. Pyragą apibūdino kaip intelektualą, sujungusį Lietuvos ir Ukrainos akademinės bendruomenės patirtis, kurio mokslinė veikla Kijeve ir Kazanėje, ilgametis darbas Vilniaus pedagoginiame universitete bei indėlis kuriant Lietuvos mokslo institucijas ir stiprinant bendradarbiavimą su Ukrainos mokslininkais liudija jo atsidavimą tarptautinei mokslo partnerystei. Valstybės vadovas taip pat pažymėjo, kad profesoriaus fundamentalūs tyrimai reliatyvumo teorijos, gravitacijos ir astrofizikos srityse praturtino ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio mokslą, o jo darbai, paskaitos ir pastangos populiarinti fizikos žinias padėjo auginti naują mokslininkų kartą bei stiprino valstybės intelektinį pagrindą ir mokslo kultūrą.
Viltis sergantiems geltonosios dėmės degeneracija – mažytis lustas gali atkurti regėjimą
Nauja medicininė technologija, apimanti mažytę mikroschemą ir specialius akinius, suteikia vilties geltonosios dėmės degeneracija sergantiems asmenims atkurti ar bent jau pagerinti regėjimą. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose ir Italijoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau nei 80 proc. dalyvių, kuriems buvo implantuota mikroschema ir naudoti specialūs akiniai, po metų stebėjimo patyrė ženklų centrinio regėjimo pagerėjimą. Pacientų skaitymo gebėjimai pagerėjo vidutiniškai 25 raidėmis, o daugumos vyresnių nei 50 metų amžiaus dalyvių regėjimas pasiekė maždaug pusę standartinio lygio. Šis pasiekimas laikomas reikšmingu, nes pirmą kartą įrodyta galimybė atkurti regėjimą aklame tinklainės plote.
LRT trumpai. Kodėl neveikė naujienų portalai bei kitos interneto svetainės?
Antradienį tūkstančiai interneto naudotojų visame pasaulyje susidūrė su sunkumais naršant, o kai kurios pagrindinės interneto platformos, įskaitant "X" (buvusį "Twitter") ir "ChatGPT", vis dar veikia sutrikusiai. Taip pat buvo paveikta ir lietuviškų naujienų portalų, tokių kaip "15min", "Delfi", "Lrytas", "Verslo žinios", BNS ir Elta, veikla. Nacionalinis krizių valdymo centras patvirtino, kad šie sutrikimai nėra kibernetinės atakos rezultatas, o įtariama, kad priežastis – "Cloudflare", valdančios penktadalį interneto srauto, veiklos sutrikimas.
Šeimos teisiasi su „OpenAI“ ir „Character.AI“: kaltina vaikų savižudybių skatinimu
Pastaruoju metu daugėja ieškinių, kuriuose teigiama, kad dirbtinio intelekto pokalbių robotai sukelia psichikos sveikatos krizes. Vienas tokių atvejų – 23 metų vaikino tėvai, kurie teisiasi su „OpenAI“, kaltindami „ChatGPT“ paskatinus jų sūnaus savižudybę. Taip pat rugsėjo pabaigoje trijų nepilnamečių šeimos, atstovaujamos Socialinių tinklų aukų teisės centro, padavė į teismą „Character Technologies, Inc.“, teigdamos, kad jų vaikai nukentėjo bendraudami su šios įmonės siūlomais pokalbių robotais, ir iškėlė ieškinį „Google“. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjai ir reguliuotojai ragina imtis veiksmų.
Ar moterims reikia daugiau miego nei vyrams? Mokslas sako, kad taip
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad moterims, nepriklausomai nuo hormonų ar socialinio spaudimo, dažnai reikia daugiau nei aštuonių valandų miego. Nors miegas laikomas universaliu žmogaus poreikiu, moterys ne tik miega kitaip nei vyrai, bet ir joms jo reikia daugiau – vidutiniškai 11–13 minučių ilgiau per naktį. Kai kuriais atvejais, sudėtingoms dienos funkcijoms, tokioms kaip darbai, emocijų reguliavimas ar hormonų pusiausvyros palaikymas, moterims gali prireikti iki 20 papildomų miego minučių. Ypač pirmojoje menstruacinio ciklo pusėje, kai estrogeno lygis yra aukštesnis, gerėja miego kokybė ir pailgėja REM miego trukmė, susijusi su sapnais, atmintimi ir emocijų apdorojimu.
Loading...