Viktoras Bachmetjevas. Ar atviros visuomenės idėja yra mirusi?
Istorikai dar turės išaiškinti, kodėl kai kurios filosofinės idėjos, tokios kaip platoniškoji meilė, makiavelizmas ar Francis Fukuyamos istorijos pabaigos koncepcija, išpopuliarėja taip, kad jų populiarioji forma beveik neturi nieko bendra su originalia, o neretai tampa jos priešybe. Nors šios idėjos sulaukia daug palaikymo ir priešinimosi, dažnai diskutuojant apie jas turimi omenyje visai kiti dalykai, nei kad turėjo omenyje jų autoriai. Pavyzdžiui, gana užtikrintai galima teigti, jog nei Niccolo Machiavellis rekomendavo politiką, grindžiamą vien klasta ir cinizmu, nei Platonas propagavo meilę be lytinių santykių, nei F. Fukuyama teigė, kad istorija baigėsi sugriuvus socialistiniam blokui, tačiau būtent tokios interpretacijos jam dažniausiai priskiriamos.
Elena Leontjeva. Rungtynės Europa – Amerika: ką gali Lietuva?
Pavydas, kaip žmogiškas jausmas, skatina mus lygintis, konkuruoti ir siekti pasivyti sėkmingesnius, o ši konkurencija vyksta ne tik tarp žmonių, bet ir tarp žemynų, pavyzdžiui, Europos ir Amerikos. Nors europiečiai pirmauja socialinių garantijų srityje, jie atsilieka pagal pajamas, našumą, inovacijas ir naujų, globaliai veikiančių įmonių kūrimą, nes per pastaruosius 50 metų Europoje neatsirado nė vienos įmonės, kurios vertė viršytų 100 mlrd. dolerių, tuo tarpu Amerikoje per tą patį laikotarpį atsirado šešios trilijoninės įmonės, pradėtos nuo nulio.
Gintautas Mažeikis. Kultūros asamblėja ir mažumų demokratija
Lietuvos kultūros asamblėja (LKA) plečia savo veiklą iš kultūros politikos į bendrą Lietuvos politikos lauką, siekdama ne tik kultūros, bet ir bendros Lietuvos vidaus bei tarptautinės politikos. Tokie ketinimai kelia klausimų dėl kompetencijos ir profesionalumo, o LKA siekiai prilygsta norui tapti antruoju Sąjūdžiu, siekiančiu apginti visos Lietuvos nepriklausomybę, nors kitos politinės partijos taip pat tai deklaruoja. Tuo tarpu kultūros mažumų politika lieka nuošalyje, nors tai svarbi demokratijos plėtros užduotis. LKA viešuose pareiškimuose kritikuojamas politinis darinys "Nemuno aušra" ir jo lyderis Remigijus Žemaitaitis, teigiama, kad jie vykdo paralelinę Lietuvos užsienio politiką, kelia grėsmę valstybės saugumui ir reputacijai, o lapkričio 21 dienos protestų metu skelbiama, kad pilietinė visuomenė vienijasi, kai politikai renkasi skaldyti.
Saulius Spurga. Tarp „Švietimas numeris vienas“ ir 10 taškų: švietimas klystkeliuose
Prieš pusmetį įsteigta organizacija "Švietimas numeris vienas", kurios pagrindinis steigėjas yra Lietuvos startuolių asociacija "Unicorns Lithuania", siekia, kad Lietuva taptų švietimo lydere Europoje, atspindėdama verslo lyderių ir visuomenės įsitikinimą, jog tik aukštos kokybės švietimas užtikrins šalies ekonomikos augimą ir stiprėjimą. Tačiau, nepaisant privačios iniciatyvos svarbos, akivaizdu, kad Lietuvos švietimo sistemoje egzistuoja gilesnės, sisteminės problemos, pasireiškiančios nuolatiniais nepritekliais, tokiais kaip mokytojų atlyginimai, nekokybiškos egzaminų užduotys, netinkamos programos ir vėluojantys vadovėliai. Didžiausia kliūtimi tampa tai, kad net ir esant politinei valiai, nėra aišku, kokia kryptimi reikėtų reformuoti švietimo sistemą.
Alvydas Medalinskas. Korupcijos skandalas Ukrainoje. Teisinis ar politinis klausimas?
Ukrainą sukrėtęs korupcijos skandalas kelia klausimus, ar tai labiau teisinis, ar politinis klausimas, ir kokių pokyčių aukščiausiojoje valdžioje bei geopolitikoje jis gali sukelti. Nors Vakarų šalys, ypač Jungtinės Valstijos, padėjo sukurti antikorupcines institucijas, korupcija karo nualintoje šalyje išlieka didelė problema, ypač siekiant narystės Europos Sąjungoje. Skandalas, kurio naujienos kasdien tampa vis skandalingesnės, iš pradžių apėmė energetikos sektorių, ypač susijusį su "Energoatom" veikla diegiant apsaugines priemones nuo dronų smūgių atominėse elektrinėse.
Rugilė Trumpytė. Viešieji pirkimai gali spręsti nedarbą, tik trūksta ambicijos
Lietuvoje per viešuosius pirkimus pernai išleista beveik 11 mlrd. eurų, o tai gerokai viršija švietimui skirtą sumą, siekiančią kiek daugiau nei 3 mlrd. eurų. Atsižvelgiant į tai, kyla klausimas, ar viešieji pirkimai galėtų būti ne tik priemonė reikalingoms prekėms ir paslaugoms įsigyti, bet ir būdas spręsti socialines problemas, tokias kaip ilgalaikis asmenų su negalia nedarbas ar moterų ir vyrų atlyginimų skirtumai, kurie kai kuriuose sektoriuose siekia net 30 proc. Europos Sąjungos šalys jau prieš keletą metų ėmėsi ieškoti inovatyvių sprendimų ir iš naujo atrado viešuosius pirkimus, pavyzdžiui, Lenkijos Kramsko savivaldybė, vertindama maitinimo paslaugų teikėjus, atsižvelgė į tai, ar jų įmonėse dirba pažeidžiamų grupių asmenys.
Nomeda Hofertaitė. Ar 20-oji vyriausybė tradiciškai vertinga ir krikščioniška?
Lapkričio 1-ąją ir 2-ąją, Vėlinių laikotarpiu, visuomenė turėjo progą stabtelėti ir prisiminti ne tik artimuosius, bet ir tylius protestus, įkvėptus vengrų laisvės kovos, kuri šiandien tęsiasi gatvėse dėl demokratiją griaunančios valdžios. Nors lapkričio 3-iąją politinis gyvenimas atsinaujino kandidatais į ministrus ir tarpusavio kaltinimais, žvakių liepsnelės kapinėse ir kultūros bendruomenės atstovų dalyvavimas protestuose rodo mažėjantį tikėjimą valdžios pažadais, o kai kurie buvę socialdemokratų rinkėjai pripažįsta nusivylę. Valdančiųjų melas tapo akivaizdus, o socialdemokratų partija, formuodama koaliciją, žinojo, kad pažadai, tokie kaip mokesčių mažinimas ar išmokų didinimas, liks neįvykdyti, o gerovė didės tik patiems koalicijos nariams.
Kristina Mišinienė. Šuolis pro langą kaip išsigelbėjimas
Nors pastaruoju metu girdima apie mažėjančias prekybos žmonėmis seksualiniam išnaudojimui bylas, tačiau šių metų rudenį paskelbtas nuosprendis dėl jaunos moters, kuri buvo pardavinėjama kaip sekso vergė, turėjo tapti rimtu signalu. Ikiteisminis tyrimas, pradėtas 2024 m. vasarą, atskleidė, kad moteris buvo pagrobta gatvėje ir vežiojama po įvairius miestus, o jos išnaudojimu rūpinosi suteneriai, kurie ir gaudavo pinigus už "prekę". Bylos metu išryškėjo šokiruojantis epizodas, kai auka prašė vieno iš pirkėjų ją išgelbėti, tačiau šis, atlikęs lytinį aktą, pasipiktino, kad moteris "inkštė ir skundėsi", o nebuvo verta sumokėtų pinigų.
Saulius Spurga. Kalbos apie branduolinių ginklų bandymus – tarp šantažo ir nesusipratimų
1918 m. lapkričio 11 d. Vidurio Europos laiku įsigaliojus paliauboms tarp Sąjungininkų ir Vokietijos imperijos, pasirašytoms Kompjeno miške, Prancūzijoje, buvo užbaigtas Pirmasis pasaulinis karas. Ši data, simbolizuojanti trijų vienuoliktukų skaičių, anuomet reiškė didžiulę viltį milijonams Europos gyventojų, nors karo pradžioje, 1914 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais, daugelis šalių gyventojų, apimti nacionalistinių jausmų, su džiaugsmu ir entuziazmu pasitiko karą. Tačiau vėliau Europoje nuotaikos pasikeitė, išryškėjo sekinančio karo beprasmybė, ir niekas negalėjo numanyti, kad netrukus prasidės dar vienas, dar baisesnis karas, kurio pradžia bus tik Antrojo pasaulinio karo uvertiūra.
Dainius Genys. Balionai Lietuvos padangėje. Savi ir svetimi
Pastarosiomis savaitėmis didelį susirūpinimą kelia ne pramoginiai, o pramoniniai oro balionai, kurie, skirtingai nuo įprastų, skirtų pramogoms ir kraštovaizdžio stebėjimui, kelia grėsmę ramybei ir planams, ypač oro uostuose, bei pabrėžia tam tikrą bejėgiškumą. Vyriausybei aktyviai rengiant kovos su šiais balionais planus ir skaičiuojant išlaidas, kyla klausimas, ar tai nėra paradoksalu, kai keliolika oro balionų paralyžiuoja tarnybas ir šalies gyvenimą, nors gynybos išlaidos didinamos ir planuojami milijardai.
Paulius Gritėnas. Atšvieta
Lietuvos švietimo sistema, jau ilgą laiką išgyvenanti krizę, pastaruoju metu pradėjo taikyti naują problemų sprendimo būdą – tikrovės neigimą. Tai ypač ryškiai pasimatė priimant sprendimus dėl valstybinių brandos egzaminų. Po vasarą įvykusio savavališko 10 balų pridėjimo prie brandos egzaminų rezultatų, siekiant sumažinti neišlaikiusiųjų skaičių, šią savaitę buvo nuspręsta dar labiau sumažinti išlaikymo kartelę matematikos egzamine nuo 35 iki 25 taškų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šį sprendimą grindžia paskaičiavimais, rodančiais, kad kitaip iki 20 procentų mokinių neišlaikytų A lygio matematikos egzamino, taip patvirtindama, kad švietimo degradacija tapo ne potencialiu pavojumi, o realia problemų sprendimo strategija.
Loading...