JK teismas buvusiam EP nariui skyrė 10 metų kalėjimo už kyšių ėmimą iš prorusiško veikėjo
Buvęs Europos Parlamento narys ir partijos "Reform UK" Velso skyriaus vadovas Nathanas Gillas penktadienį Jungtinės Karalystės teisme buvo nuteistas 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme už tai, kad sakė EP prorusiškas kalbas gaudamas už tai kyšius. Rugsėjo mėnesį Londono Old Bailey baudžiamajame teisme N. Gillas pripažino kaltę dėl to, kad priėmė tūkstančius eurų vertės kyšius iš prorusiško Ukrainos politikos veikėjo ir jo nurodymu skaitė paruoštas kalbas bei dalyvavo televizijos laidose, kuriose buvo sėjamos abejonės dėl demokratijos Ukrainoje ir kritikuojamas prezidentas Volodymyras Zelenskis. Teisėja Bobbie Cheema-Grubb, skirdama bausmę, pabrėžė, kad N. Gillo elgesys "iš esmės pakenkė viršvalstybinio teisėkūros organo patikimumui", nes jis priėmė mokėjimus iš užsienio piliečių, jų nurodymu darė pareiškimus svarbiais tarptautiniais klausimais, naudojo iš anksto paruoštą medžiagą, pateikdamas ją kaip savo, ir organizavo kitų EP narių dalyvavimą.
Kallas: pasiūlymais dėl Ukrainos Rusija siekia vilkinti JAV sankcijas
ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas penktadienį pareiškė, kad Rusija siekia pasinaudoti JAV pasiūlymais dėl karo nutraukimo Ukrainoje, kad sustabdytų Vašingtono sankcijas ir ES derybas dėl įšaldytų Maskvos lėšų panaudojimo Kyjivui finansuoti. Ji išreiškė viltį, kad nebus priimtas sprendimas atidėti JAV sankcijas Rusijai, nes būtent to šalis ir nori, taip pat ji nori, kad būtų atidėtos diskusijos dėl reparacijų paskolos, kad įšaldytos lėšos nebūtų naudojamos Ukrainos naudai. Pasak Kallas, būtina būti tvirtiems, kad nepatektume į šiuos spąstus, o Europos lyderiai palaiko Kyjivą ir pabrėžia, kad karo nuniokota šalis turi būti visapusiškai įtraukta į bet kokį susitarimą.
Būti mama – veikla, kuri vis dar lieka neįvertinta?
Tarptautinės organizacijos "Make Mothers Matter", ginančios motinų teises, atstovė Johanna Schima teigia, kad gimstamumo mažėjimas Europoje gali būti susijęs su nepakankamu motinų įvertinimu. Atlikus apklausą 12 Europos šalių, kurioje dalyvavo beveik 10 tūkst. motinų, paaiškėjo, kad nors motinystė teikia meilės ir pasitenkinimo, daugelis moterų jaučia kovojančios, patiriančios depresiją ar jausmas, kad joms tenka per daug.
Lenkijos parlamentas priėmė įstatymą, didinantį šalies karines galias Baltijos jūroje
Lenkijos parlamentas priėmė įstatymą „Saugi Baltija“, kuriuo stiprinamos šalies karinės galios Baltijos jūroje. Šis įstatymas taikomas ginkluotosioms pajėgoms, pasienio tarnybai ir policijai, leidžiant joms vykdyti oro ir jūrų operacijas, panaudoti oro gynybos priemones bei stebėti teritorinius ir tarptautinius vandenis. Pagrindinės nuostatos įgalioja vadus, gavus operacijų vado leidimą, šaudyti savigynos tikslais arba siekiant apsaugoti svarbią infrastruktūrą, orlaivius ar laivus. Įstatymas taip pat leidžia Lenkijos karinio jūrų laivyno daliniams veikti už šalies teritorinių vandenų, siekiant greitai reaguoti į grėsmes, ir išplečia aplinkybes, kuriomis Lenkijos pajėgos gali veikti užsienyje, įtraukiant veiklą, skirtą stiprinti šalies saugumą.
Lenkijos premjeras geležinkelio sabotažą vadina Rusijos „valstybiniu terorizmu“
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pasmerkė Rusijos "valstybinį terorizmą" po geležinkelio linijos, kuria į Ukrainą gabenama pagalba, sabotažo, ir paragino lenkus susivienyti kovoje su Maskvos bandymais sėti nesantaiką. Anot jo, Kremliaus tarnybų pakurstyti diversiniai veiksmai peržengė kritinę ribą, siekiant destabilizuoti Lenkijos valstybės pamatus. Šie sabotažo aktai, įvykdyti tarp šeštadienio ir pirmadienio, apgadino geležinkelio liniją, padedančią aprūpinti Ukrainą atsargomis. Varšuva įtaria du ukrainiečius, veikusių Maskvos vardu, ir paprašė Baltarusijos juos išduoti.
Estijos saugumo ekspertai: JAV taikos planas yra nelogiškas
JAV ir Rusija parengė naują taikos plano projektą karui Ukrainoje užbaigti, tačiau Estijos saugumo ekspertų teigimu, šis 28 punktų planas yra visiškai nepriimtinas Ukrainai, nelogiškas ir gali būti tik žiniasklaidos triukšmas arba Rusijos bandymas išlaikyti Vašingtoną derybų procese. Iš Ukrainos šio plano įgyvendinimas pareikalautų didelių nuolaidų – atsisakyti vis dar kontroliuojamų teritorijų ir drastiškai sumažinti kariuomenę, o tai, anot saugumo ekspertų, reiškia iš esmės atsisakyti savo suvereniteto, su kuo Ukraina negali sutikti. Nei Vašingtonas, nei Maskva šio plano oficialiai nepatvirtino, o JAV prezidento pasiuntinio susitikimas su Ukrainos prezidentu, kuriame turėjo būti pristatytas planas, buvo atidėtas paaiškėjus, kad ukrainiečiai jokiu būdu nesutiks su siūlymais.
Nausėda: jei Ukrainos pajėgos būtų sumažintos 50 proc., kokios tai saugumo garantijos?
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas gandus apie galimus taikos planus Ukrainos karui užbaigti, pabrėžė, kad bet kokios diskusijos apie Ukrainos ateitį negali vykti be pačios Ukrainos dalyvavimo. Jis teigė, kad bet kokios idėjos, kurios pastatytų Ukrainą į silpnesnę poziciją, pavyzdžiui, siūlymai mažinti jos ginkluotąsias pajėgas ar daryti teritorines nuolaidas, yra nepriimtinos ir faktiškai reikštų kapituliaciją, todėl tokios pastangos negali būti toleruojamos.
Ruginienė: ES į Rusijos hibridines atakas turi atsakyti sankcijomis
Lietuvos ministrė pirmininkė Inga Ruginienė, susitikusi su Europos Komisijos pirmininkės vykdomąja pavaduotoja Henna Virkkunen, pabrėžė, kad Europos Sąjunga privalo ryžtingai atsakyti į Rusijos hibridines atakas, kurios kasdien tikrinamos visose srityse – ore, jūroje, sausumoje ir kibernetinėje erdvėje. Ji teigė, kad ES valstybių narių atsparumas yra išbandomas, todėl neturi likti jokių silpnų vietų, o atsakas į priešišką veikimą turi apimti naujas sankcijas Rusijai ir jos bendrininkams, nes pastangos neturi apsiriboti jau paskelbtu 19-uoju sankcijų paketu. Lietuva taip pat siekia diskutuoti ir apie tolesnes sankcijas, tarp kurių yra ir suskystintųjų gamtinių dujų importo iš Rusijos draudimo paankstinimas iki 2027 metų pradžios.
„Axios“: JAV siūlo Ukrainai saugumo garantijas, panašias į NATO
Jungtinės Valstijos pasiūlė Ukrainai saugumo garantijas, kurios būtų panašios į NATO kolektyvinės gynybos principus. Naujame dokumente, kurį JAV administracija pateikė Ukrainai, numatyta, kad reikšmingas, tyčinis ir ilgalaikis Rusijos ginkluotas puolimas prieš Ukrainą bus laikomas grėsme transatlantinei taikai ir saugumui. Tokiu atveju JAV prezidentas, pasikonsultavęs su Ukraina, NATO ir Europos partneriais, spręstų, kokių priemonių imtis saugumui atkurti, įskaitant galimą ginkluotųjų pajėgų dislokavimą, žvalgybos ir logistinę pagalbą, taip pat ekonominius bei diplomatinius veiksmus. Bet kokius tariamus pažeidimus vertins jungtinis NATO ir Ukrainos vertinimo mechanizmas.
Daugiau nei 30 šalių į COP30 susitarimą reikalauja įtraukti iškastinio kuro atsisakymą
Daugiau nei 30 Jungtinių Tautų klimato konferencijoje (COP30) dalyvaujančių šalių pasirašė bendrą laišką, reikšdamos prieštaravimą Brazilijos pasiūlymo projektui, nes jame nėra plano palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro. Susitikimo vadovas, Brazilijos diplomatas Andre Correa do Lago, patiria spaudimą iš beveik 200 šalių, susirinkusių Belene tam, kad parengtų tekstą, dėl kurio būtų galima pasiekti konsensusą, kaip to reikalauja viršūnių susitikimo taisyklės. Ketvirtadienio darbus konferencijų centre privertė nutraukti didelis gaisras, tuo metu, kai ministrai iš viso pasaulio buvo įsitraukę į derybas dėl iškastinio kuro, su klimato kaita susijusio finansavimo ir prekybos priemonių. COP30 turėtų baigtis penktadienio vakarą.
Loading...