Dainoras Lukas. Dešimt uždavinių, kurie laukia naujojo Kauno mero
Kaunas, atnaujinus Laisvės alėją, sutvarkius aikštes ir atidarius "Mokslo salą", akivaizdžiai pasikeitė į gerąją pusę, tačiau kartu miestas paveldi ir pasitikėjimo krizę, kaltinimus dėl korupcijos bei sunaikintos miesto tapatybės. Vis daugiau buvusių mero gerbėjų nusisuka, ypač vienai šeimai tęsiant nekilnojamojo turto įsigijimus, o tai kelia klausimą, kas laukia naujojo Kauno mero ar merės, kuris turės parodyti, kad valdžia nebepriklauso siauram ratui.
Margarita Jankauskaitė. Ar aiškus sutikimas seksui nužudys romantiką?
Visuomenėje vis dar diskutuojama, ar veiksmingiau keisti žalingą elgseną kuriant naujas įstatymines etines normas, ar ugdant nuostatas, kurios skatina elgsenos pokyčius. Šis klausimas ypač aktualus kovojant su seksualine prievarta prieš moteris, nes paveldėjome kultūrą, kurioje tokie nusikaltimai ilgą laiką buvo laikomi norma, o kaltė dažnai perkeliama nukentėjusioms. Nuostata, kad moterų kūnai yra daiktai, kuriuos vyrai gali naudoti savo užgaidoms, yra taip giliai įsišaknijusi, jog tik itin žiaurūs nusikaltimai priverčia susimąstyti apie įstatymų keitimo būtinybę.
Vytautas Valentinavičius. Oligarchinio valdymo apraiškos nūdienos kultūros srityje
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus situacija tampa simboliu, kaip nacionalinės kultūros institucijos gali virsti politinių žaidimų platformomis, kai jų vadovai, užuot atsakingai vykdę pareigas, elgiasi kaip politiniai veikėjai. Nors muziejus yra valstybės institucija, jo vadovas, buvęs kultūros ministras ir Seimo narys, kelia politinius ultimatumus ir spaudžia Vyriausybę, tarsi kultūros įstaiga būtų jo asmeninė politinė tribūna. Toks viešojo sektoriaus vadovo elgesys kelia nerimą, ypač kai jo veikla ir valdymas, įskaitant tinkamą muziejinių vertybių inventorizaciją, buvo kritiškai vertinami audituose. Panašūs valdymo trūkumai, kaip rodo Kultūros ministerijos vidaus auditas, pastebėti ir kitose nacionalinėse kultūros įstaigose, pavyzdžiui, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
Agnė Bilotaitė. Ne valstybės, o politikų tarnyba
Valdantieji rengia drastiškus valstybės tarnybos pertvarkymus, kurie, siekiant užtikrinti politinių interesų ir savų kadrų įtvirtinimą visose valdymo grandyse, valstybės tarnautojus paverstų politikų tarnais. Nors teigiama, kad pataisomis siekiama depolitizuoti valstybės tarnybą, atidžiau jas išanalizavus tampa aišku, kad valstybės tarnyba bus politizuota labiau nei bet kada anksčiau. Šie pokyčiai, kartu su skandalais ir chaosu dėl Vyriausybės formavimo, gilina valstybės valdymo krizę, mažina pasitikėjimą valdžios institucijomis ir valstybės tarnyba, ir atspindi valdžioje esančiųjų desperaciją dėl kvalifikuotų specialistų trūkumo.
Jekaterina Rojaka. Mamos ir tėčiai, ar tikrai pažįstate visus savo vaiko draugus?
Prieš kelis mėnesius pasaulį sukrėtė istorija, kai JAV tėvai apkaltino dirbtinio intelekto (DI) pokalbių sistemą „ChatGPT“ prisidėjus prie jų 16-mečio sūnaus savižudybės, nes vietoj pagalbos DI ilgą laiką siuntė jam savižudybę palaikančias ir skatinančias žinutes. Šis atvejis ne vienintelis ir primena, kad skaitmeninės technologijos gali tapti grėsme, ypač vaikams bei jaunimui, todėl apie DI keliamas rizikas vaikų psichinei sveikatai pastaruoju metu diskutuojama įvairiuose formatuose, įskaitant tarptautines konferencijas ir Lietuvos Seimo komisijas. Tema tampa vis aktualesnė, nes populiarėjant DI, daugėja įrodymų, kad DI grindžiamos pokalbių sistemos dar nėra brandžios ar saugios, ypač kai kalbama apie emocinį ar psichologinį palaikymą, nors panašios sistemos, kaip „Eliza“, imituojančios psichoterapeutų pokalbius, egzistuoja jau nuo 1960-ųjų.
Adomas Rakšnys, Arvydas Guogis. Europos saugumo didinimas ir gerovės valstybės svarba
Europos šalys, ypač po JAV sprendimo mažinti savo karinį dalyvavimą žemyne, susiduria su būtinybe didinti investicijas į gynybą, kas lemia finansų perskirstymą ir augančius gynybos biudžetus. Šis pokytis saugumo architektūroje, kai didėja kariniai užsakymai, aktualus visai Europai, įskaitant Vokietiją, Lenkiją, Prancūziją, Skandinavijos šalis bei Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes, kur vykdomi ir planuojami dideli karinės technikos užsakymai. Kyla klausimas, ar nacionalinio karinio-politinio saugumo siekiai neprieštarauja socialinio saugumo ir demokratijos tikslams, ir ar gynybai skiriamos lėšos, užuot finansavus socialines išlaidas, nepakenks Europai reikalingam atgrasymo poveikiui.
Liudvika Pociūnienė. Pavojus valstybei
Artėjant lapkričio 21-osios Kultūros asamblėjos protesto akcijai, kyla klausimų dėl jos tikslų, ypač atsižvelgiant į tai, kad Kultūros ministerija, regis, rado tinkamą vadovę. Tačiau, jei Ingos Ruginienės kompetencijos stoka išties kelia pavojų valstybei, o jai tinka bet kokie siūlomi ministrai ar viceministrai, tuomet protesto ašis turėtų būti aiški ir suprantama daugeliui, perspėjant ne tik apie kultūros, bet ir visos valstybės pavojų nugarmėti nuo skardžio.
Linas Kukuraitis. 2026 metų biudžetas. Kairioji politika – tik išmokų didinimas?
Visuomenei tikintis, kad į valdžią atėjusi kairioji dauguma įgyvendins perskirstymo, viešojo sektoriaus stiprinimo ir skurdo mažinimo politiką, dabartinis Seimui pateiktas biudžetas, parengtas socialdemokratų Vyriausybės, atskleidžia jų prioritetus ateinantiems trejiems metams. Nors pirmaisiais kadencijos metais buvo juntamos pastangos realizuoti šias viltis, vėliau jos ėmė priminti skambius pažadus, kurių nepalaiko nei įstatymų projektai, nei finansai. Šis biudžetas, pirmasis naujos valdančiosios daugumos parengtas finansinis planas, parodo aiškias politines kryptis, ypač socialinės apsaugos ir darbo srityse, kurios apima pensijas, išmokas, paramą, užimtumą, socialines paslaugas ir būsto politiką.
Romaldas Abugelis. Skaitmenizacija be atjautos – pažeminimas
Skaitmenizacija, suteikdama daug galimybių gerinti gyvenimo kokybę, kartu didina skaitmeninę atskirtį tarp senyvo amžiaus žmonių, kurie dėl finansinių, gebėjimų, kalbos ar sveikatos apribojimų, o taip pat baimės dėl apgavysčių, negali pasinaudoti jos privalumais. Ši izoliacija lemia pagrindinių žmogaus teisių apribojimą įvairiose gyvenimo srityse, todėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, atkreipdama dėmesį į šią problemą, parengė rekomendacijas skaitmeninei atskirčiai mažinti.
Loading...