Jurgita Karvelė. Dėl lyčiai neutralios partnerystės: yra ir naujovių, ir spragų
Seime užregistruotos Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų pataisos, kuriomis siekiama pirmą kartą Lietuvoje įteisinti lyčiai neutralią partnerystę. Šis ambicingas bandymas sukurti išsamų partnerystės modelį, nors ir priartina šį institutą prie santuokos, tačiau palieka spragų, galinčių turėti pasekmių partnerių ir jų vaikų teisių apsaugai. Lietuva susiduria su teisiniu akligatviu, nes Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad dabartinė padėtis, draudžianti tos pačios lyties asmenų partnerystę, prieštarauja Konstitucijai, o Civilinio kodekso straipsnis, leidęs partnerystę tik tarp vyro ir moters, pripažintas neteisėtu. Nepaisant to, kad kodeksas jau daugiau nei 20 metų numato specialaus partnerystės įstatymo poreikį, realių veiksmų nebuvo imtasi, o tai KT vertinimu tapo netoleruotina spraga. Lietuva, kartu su Bulgarija, Rumunija, Lenkija ir Slovakija, yra tarp nedaugelio ES valstybių, neturinčių nei tos pačios lyties santuokos, nei partnerystės reguliavimo, nors kaimyninės Latvija ir Estija tokius įstatymus jau turi.
Raul Eamets. Lietuva – dirbančių pensininkų šalis: kodėl lenkiame ES vidurkį kelis kartus?
Nors Lietuvoje nedarbo lygis yra tarp aukščiausių Europos Sąjungoje, priešpensinio amžiaus žmonių užimtumo lygis yra žymiai aukštesnis nei ES vidurkis: 69 proc. 55–64 metų amžiaus žmonių dirba Lietuvoje, kai ES šis rodiklis siekia 65,2 proc. Be to, apie 80 tūkst. gyventojų, arba kas aštuntas senatvės pensijos gavėjas, pasirenka dirbti, o tarp pensinio amžiaus žmonių Lietuvoje dirba apie 44 proc., palyginimui, ES ši dalis vidutiniškai siekia vos 13 proc., ir tikėtina, kad dirbančių vyresnio amžiaus žmonių dalis Lietuvoje ir toliau augs.
Indrė Barauskienė. Vaizdo stebėjimas sporto klube, renginiuose ar net kelyje – pažeidimas?
Vaizdo stebėjimas tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, tačiau dažnai kyla klausimų dėl ribų tarp teisėto stebėjimo ir privatumo pažeidimo. Nors pačios kameros nėra pažeidimas, problemos kyla, kai pažeidžiami esminiai duomenų apsaugos principai, pavyzdžiui, kai stebėjimas vykdomas be aiškaus tikslo, filmuojama per plačiai nei būtina, arba kai nėra atliekami reikalingi vertinimai, pavyzdžiui, teisėto intereso ar poveikio duomenų apsaugai vertinimo. Taip pat pažeidimai fiksuojami, kai žmonės nėra tinkamai informuojami apie filmavimą, kameros nukreipiamos į privatumo zonas, įrašai saugomi per ilgai, o vaizdo medžiaga tvarkoma nesaugiai.
Rimantas Kluonis. Kaip surasti darbuotojus, kurie darbo neieško?
Nors darbo skelbimų portalai išlieka svarbiu darbuotojų paieškos įrankiu, jų kiekybe paremtas veiklos principas tampa iššūkiu personalo vadovams, kai į vieną poziciją paraiškas pateikia dešimtys žmonių, iš kurių dalis neatitinka reikalavimų. Dėl to įmonės priverstos daugiau laiko skirti kandidatų filtravimui, o ne atrankai, todėl vis populiaresni tampa tikslieji paieškos metodai, paremti dirbtinio intelekto algoritmais ir socialinių tinklų duomenimis. Vienos didžiausių paslėptų verslo išlaidų biudžete yra darbuotojo paieškos ir įdarbinimo kaštai, kurie, remiantis užsienio duomenimis, siekia tūkstančius eurų, o didesnė dalis šių išlaidų tenka mokymams, integracijai ir komandos produktyvumo kompensavimui.
Egidijus Kieras. Ką iš tikrųjų reiškia būti įtariamuoju?
Baudžiamojo proceso pradžia, dažnai prasidedanti nuo apklausų, kratų ar areštų, gali sukelti didelį emocinį ir reputacinį krūvį, nors teisiškai įtarimas yra tik pirminė proceso stadija. Nors visuomenėje vyrauja nuomonė, kad pareikštas įtarimas reiškia asmens kaltę, svarbu suprasti, jog įtarimas dar nėra nuosprendis, o tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų nuomonė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Nekaltumo prezumpcija yra ne tik teorinė taisyklė, bet ir esminis principas, užtikrinantis, kad įtarimas gali virsti baudžiamąja byla arba ne.
Daivis Švirinas. Kaltė dar neįrodyta, bet bauda jau laukia?
Teisės ekspertai perspėja, kad pagal naują tvarką įmonės turėtų sumokėti milijonines baudas dar prieš teismui patvirtinant, ar jos iš tiesų pažeidė įstatymą, o galimybės nemokėti baudos, pateikiant garantiją, nebelieka. Tai, ekspertų vertinimu, reikštų ženkliai silpnesnę verslo teisių apsaugą ir didesnę finansinę naštą ginčų metu, nes pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, įmonė už konkurencijos teisės pažeidimą turi sumokėti baudą arba pateikti tokios pačios vertės banko garantiją, net jei skundžia Konkurencijos tarybos sprendimą teismui. Toks modelis, pasak ekspertų, verslui tampa itin sudėtingu išbandymu, ypač turint omenyje, kad Konkurencijos tarybos skiriamos baudos dažnai siekia milijonus eurų.
Sigita Strockytė-Varnė. Ko galima išmokti žaidžiant parduotuvę?
Vaikams, stebintiems tėvų atsiskaitymus parduotuvėse, banko kortelė gali atrodyti kaip neišsenkantis pinigų šaltinis, todėl daugelis tėvų pirmosioms pamokoms apie pinigus pasitelkia grynuosius, nes monetos ir banknotai padeda paprasčiau suvokti, kad finansiniai ištekliai yra baigtiniai. Vėliau kyla klausimas, kada ir kaip sklandžiai pereiti prie technologijų ugdant vaikų finansinį raštingumą, o pasiekę paauglystę dauguma jaunuolių Lietuvoje jau yra įpratę atsiskaityti skaitmeniniais pinigais, ką patvirtina ir SEB banko tyrimas, rodantis, kad apie trečdalis (36 proc.) gyventojų palaiko skaitmenizaciją.
Loading...